skaninys

skaninỹs sm. ppr. pl. (3^b) J.Jabl, Š, Rtr, Plng, Kal; Ser gardėsis, gardumynas, skanėstas: Jinai suėdė visus skaninius: obuolius, smetoną, medų J. Skaniniaĩ, smalstumai, saldumynai, skanumynai, skanskoniai, saldėsiai BŽ519. Norėjau tims vaikams kokį skãninį nupirkti, ale tų piningų trūkau DūnŽ. Nenora nėko ėsti, an skaninių̃ pasikoręs DūnŽ. Po rugpjūtės darydavo nūbaigas, iškeps skaninių̃ ko norintais Pp. Dabar tokie ponai tik skãninius valgo, košę jau paspėjo užmiršti Vkš. Nu skaninių̃ dideliai retas teatsisako Vvr. Tarp skaninių ir vaišės valgių buvo juka, šiupinys, skilandis, lašiniai, dešros, škobai S.Dauk. Skaninio užsigeidusi, lipau į tą medį M.Valanč. Rūkytas meškos liežuvis ir kumpis yra geriausias skaninys prš. Skaninė̃liais mintu Šts.